nes išvykstame iki 20 kartų per dieną rytais, dieną, vakarais,
todėl parenkame labiausiai tinkančią kelionę ar siuntos pervežimą,
be to pas mus visada gera pervežimo kaina
ir puikūs vairuotojai
Tel. +370 606 04341
+32 2808 5604
Skambink kasdien 8-22 val.
Savaitės dienos |
Į Belgiją / iš Belgijos |
Į Briuselį / iš Briuselio |
| Pirmadienis | nuo 40€ / nuo 40€ | nuo 40€ / nuo 40€ |
| Antradienis | nuo 40€ / nuo 40€ | nuo 40€ / nuo 40€ |
| Trečiadienis | nuo 40€ / nuo 40€ | nuo 40€ / nuo 40€ |
| Ketvirtadienis | nuo 40€ / nuo 40€ | nuo 40€ / nuo 40€ |
| Penktadienis | nuo 40€ / nuo 40€ | nuo 40€ / nuo 40€ |
| Šeštadienis | nuo 40€ / nuo 40€ | nuo 40€ / nuo 40€ |
| Sekmadienis | nuo 40€ / nuo 40€ | nuo 40€ / nuo 40€ |
Sveikas. Jei čia esi, tikriausiai reikia nugabenti daiktus iš Belgijos namo. Aš tai darau kasdien. Iš karto pasakysiu, kad daiktų pervežimas iš Briuselio į Lietuvą nėra magija, bet ir ne mokslinis raketų gamybos darbas. Kartais viskas vyksta sklandžiai, kartais – visiškai ne. Pradėsiu nuo pagrindų, o tada papasakosiu apie spragas, į kurias pats esu užkliuvęs. Pirmuose 100 žodžių jau matai esminį dalyką – tai logistika, reikalaujanti kantrybės. Daiktų pervežimas tarp šių šalių dažniausiai vyksta sausumos keliu, ir tai yra pagrindas.
Pirmas klausimas, kurį visi užduoda: "nuo ko pradėti?". Ne nuo kainų paieškos internete, nors ir taip dažnai daroma. Pradėk nuo savo daiktų sąrašo. Tikrų, fizinio. Aš kartą susidūriau su situacija, kai klientas pamiršo paminėti, kad veža seną didelį pianiną. Tai buvo... staigmena paskutinę minutę. Organizuojant pervežimą, svarbu suprasti maršrutą. Briuselis-Lietuva – tai apie 1600 km. Vežama sunkvežimiu, dažniausiai su pertvarkymu Vokietijoje ar Lenkijoje.
Planavimas, pakavimas, dokumentai, pakrovimas, transportavimas, iškrovimas. Skamba paprastai, bet kiekviename etape gali išlįsti kažkas netikėto. Pavyzdžiui, dokumentų rengimas. Daugelis galvoja, kad užtenka vieno sąrašo. Deja, muitinė nori detalių prekių kodų (HS codes) aprašymo, ir jei jų neteisingai nurodai, gali kilti vėlavimas. Aš pats esu kaltas dėl to, kad vieną kartą supainiojau senų knygų ir elektronikos kodus. Muitininkai buvo netyrinėję ilgai.
Tai, kad transporto kompanija nėra tavo asistentas. Jie vykdo pervežimą, bet neprivalo tikrinti tavo pakuočių kokybės. Jei tu netvarkingai supakavai stiklainius, jie gali sudužti. Ir atsakomybė kris ant tavęs, nebent nuspręsi mokėti už papildomą draudimą (kuris, beje, ne visada padengia viską). Tai vienas iš tų dalykų, kuriuos žmonės supranta tik tada, kai jau įvyksta kažkas negero.
Kainos klausimas – visada karšta tema. Vidutiniškai, pilnas sunkvežimio sąnaudas iš Briuselio į Vilnių gali siekti nuo 1500 iki 2500 eurų. Bet čia tik orientacinis skaičius. Kaina kinta nuo kuro, nuo sezoniškumo, nuo to, ar tu siunti pilną, ar dalį konteinerio. Yra būdų sutaupyti. Pavyzdžiui, jei neskubi, gali laukti, kol kompanija surinks pilną krovinį kitiems klientams – tai vadinama "consolidation". Tai pigiau, bet lėčiau. Kartais per savaitę, kartais per tris.
Trumpa pastraipa: niekada nesutik su kaina, kurią pateikia tik telefonu be išsamios išrašos.
Kuras, vairuotojo darbo užmokestis, kelio mokesčiai, muitinės paslaugos (jei naudojasi tarpininku), draudimas, pakrovimo/iškrovimo darbai. Aš rekomenduoju visada prašyti detalaus skaidymo. Vienaip atrodo, kai matai, kad "administracinės išlaidos" yra 200 eurų – galvoji, ar tikrai tos išlaidos tokios didelės? (Kartais taip, kartais ne).
Čia daugelis pradeda nervintis. Suprantama. ES viduje prekių judėjimas yra laisvas, bet tik tada, kai tu perveži asmeninius daiktus, kurie buvo naudojami. Jei veži naujus daiktus ar prekes verslui, gali kilti muitų klausimas. Pagrindinis dokumentas – proforma invoisas su visų daiktų sąrašu, vertėmis, svoriu. Be to, reikia kopijos tapatybės dokumento ir kartais nuosavybės įrodymų. Situacija, su kuria susidūriau: klientas atvežė daiktus, bet neturėjo jokio kvito senam televizoriui. Muitinėje kilo klausimų dėl vertės. Tai užtruko papildomai dvi dienas.
Dokumentus reikia ruošti iš anksto. Nelaikyk paskutinę naktį. Tikrai.
Galimi variantai: visas konteineris, dalis konteinerio (LTL), arba net mažesnės siuntos kurjeriu. Daiktų pervežimui, kai turi namo baldų, rinktumeisi pilną konteinerį. Jei tai kelios dėžės, LTL yra logiška. Yra ir oro kelias, bet jis brangus ir dažnai pernelyg greitas tokiems siuntiniams. Sunkvežimis yra aukso viduriukas. Bet atsimink, kad ne visos transporto kompanijos vežia į pačią Lietuvos vietovę. Kartais reikia paimti iš terminalo Kaune arba Vilniuje patiems. Tai vėl papildomas darbas ir išlaidos.
Jei veži kažką ypatingo, pvz., muzikos instrumentus ar paveikslus, reikia specialios pakuotės ir galbūt klimato kontrolės. Aš vieną kartą vežiau dailininko darbus. Buvo sutarta, kad vežame temperatūroje ne žemesnėje kaip 15 laipsnių. Vairuotojas, žinoma, paliko sunkvežimį nakčiai, ir temperatūra nukrito iki 5. Nieko neatsitiko, bet stresas buvo didžiulis. Tokių dalykų negali numatyti visada, bet galima stengtis.
Klaidos atsitinka. Svarbiausia – išmokti iš jų. Pirmiausia, netikėk žodinių susitarimų. Viską raštu. Antra, nepakavink daiktų paskutinę akimirką, nes tada pamirši, kas kur. Trečia, nepaisyk draudimo. Net jei tau atrodo, kad daiktai neverti, jie gali būti sentimentaliąja verte brangūs. Ir dar viena: ne visada pigiausias pasirinkimas yra geriausias. Aš žinau atvejį, kai žmogus pasirinko labai pigų pervežėją, o šis tiesiog dingo su jo daiktais kelis mėnesius. Tai reta, bet nutinka.
O dėl vėlavimo – tai beveik neišvengiama kartais. Gali būti ir eismas, ir techninės problemos, ir muitinėje papildomi patikrinimai. Reikia būti pasiruošus psichologiškai.
Vieną žiemą mūsų sunkvežimis užstrigo Vokietijoje dėl staigaus sniego užgriovimo. Vėlavimas – trys dienos. Klientas, žinoma, nepatenkintas. Bet ką padarysi? Gamta. Tokiais atvejais geros kompanijos informuoja ir stengiasi rasti alternatyvius būdus, bet dažniausiai tiesiog reikia laukti.
Klientas pats supakavo viską į kartonines dėžes. Atrodo gerai. Bet kai atvykome pakrauti, paaiškėjo, kad dėžės per didelės ir per silpnos, viena jau plyšo. Turėjome daryti pertvarkymą vietoje, pirkti naujas dėžes, tai užtruko papildomai pusę dienos ir kainavo papildomai.
Po visų šių metų galiu pasakyti, kad svarbiausia yra komunikacija. Jei pervežėjas neatsako į telefono skambučius ar el. laiškus, tai yra raudona vėliava. Taip pat svarbu turėti realius lūkesčius. Daiktų pervežimas nėra greitas ekspresas. Tai gali trupti iki 7-10 darbo dienų, o kartais ir ilgiau. Asmeniškai, man patinka, kai klientas klausia detalių – tai rodo, kad jis supranta proceso sudėtingumą.
Ir paskutinis patarimas: visada pasiimk sekimo numerį (tracking number). Nors ir ne visada jis rodo realią padėtį minutėmis, tai duoda ramybę. Be to, jei kažkas nutinka, turi įrodymų.
Dabar, kai žinai teoriją, žiūrėk ir į praktinius klausimus žemiau.
Klausimai, kuriuos girdžiu beveik kiekvieną dieną. Atsakymai bus trumpi, nes dažniausiai ir klausiama skubant.
Kiek laiko užtrunka daiktų pervežimas iš Briuselio į Vilnių?
Vidutiniškai 5-7 darbo dienos. Bet gali būti ir 10, jei yra muitinės patikrinimai ar logistiniai persėdimai. Nežadu, kad bus greičiau.
Ar reikia mokėti muitus už asmeninius daiktus?
Jei tu persikraunai ir daiktai naudoti, ne. Bet reikia įrodyti, kad jie buvo naudojami (pvz., seni, įbrėžimai). Muitinė gali prašyti nuotraukų.
Kaip apskaičiuojama kaina?
Pagal tūrį (kubinius metrus) arba svorį – kas didesnė. Taip pat atstumas ir papildomos paslaugos.
Ką daryti, jei daiktas pažeistas gabenant?
Iškart dokumentuoti nuotraukomis ir pranešti pervežėjui bei draudimo kompanijai. Netempk ilgiau nei 24-48 valandas.
Ar galiu įdėti daiktus į automobilį, kuris vežamas?
Taip, bet tai turi būti aiškiai nurodyta sutartyje ir draudime. Dažniausiai leidžiama.
Kokie dokumentai reikalingi?
Sąrašas su detaliais daiktų aprašymais ir vertėmis, tapatybės dokumento kopija, kartais gyvenamosios vietos patvirtinimas.
Ar reikia būti patiems pakraunant ir iškraunant?
Nebūtina, bet jei nori sutaupyti, gali. Kompanijos siūlo pakrovimo/iškrovimo paslaugas už papildomą mokestį.
Ką daryti, jei keičiasi adresas pristatymo metu?
Skambinti nedelsiant. Tai gali sukelti papildomą mokestį ir vėlavimą, bet dažniausiai išsprendžiama.
Kaip veikia sekimas (tracking)?
Gauni numerį, kurį įvedi į kompanijos svetainę. Rodo miestą, kuriame yra sunkvežimis. Ne visada realiu laiku, kartais su 12 valandų vėlavimu.
Tai iš esmės viskas. Tikiuosi, šis tekstas padėjo suprasti, kad daiktų pervežimas iš Briuselio į Lietuvą yra įmanomas, bet reikalauja pasiruošimo. Jei turi daugiau klausimų, geriausia tiesiogiai pasikalbėti su keliais pervežėjais ir palyginti jų požiūrį. Sėkmės su kraustymusi.
Užsakymas priimtas!
perskambinsime jums per 3 minutes
Klaida!
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, pabandykite vėliau.
Perskambinsime per 3 min į bet kurios šalies telefono numerį nemokamai.
į Belgiją (Lietuva - Belgija)
Kovo 04, trečiadienį, šiandien
Kovo 05, ketvirtadienį, rytoj
Kovo 06, penktadienį, poryt
iš Belgijos (Belgija - Lietuva)
Kovo 04, trečiadienį, šiandien
Kovo 05, ketvirtadienį, rytoj
Kovo 06, penktadienį, poryt