Tel. +370 606 04341
+32 2808 5604
Skambink kasdien 8-22 val.
Savaitės dienos |
Į Belgiją / iš Belgijos |
Į Briuselį / iš Briuselio |
| Pirmadienis | nuo 40€ / nuo 40€ | nuo 40€ / nuo 40€ |
| Antradienis | nuo 40€ / nuo 40€ | nuo 40€ / nuo 40€ |
| Trečiadienis | nuo 40€ / nuo 40€ | nuo 40€ / nuo 40€ |
| Ketvirtadienis | nuo 40€ / nuo 40€ | nuo 40€ / nuo 40€ |
| Penktadienis | nuo 40€ / nuo 40€ | nuo 40€ / nuo 40€ |
| Šeštadienis | nuo 40€ / nuo 40€ | nuo 40€ / nuo 40€ |
| Sekmadienis | nuo 40€ / nuo 40€ | nuo 40€ / nuo 40€ |
Žiūrėk, jei galvoji parsivežti daiktus iš Belgijos, tai nėra taip sudėtinga, kaip atrodo. Bet yra dalykų, kurie gali nustebinti. Aš tai darau kasdien, tai galėčiau papasakoti, kaip viskas vyksta be tų gražių brošiūrų kalbų. Pirmiausia, nereikia bijoti. Dauguma žmonių įsivaizduoja milžiniškas sumas ir popierizmo kančią. Ne visai taip. Svarbiausia – žinoti, į ką žiūrėti. O dar svarbiau – žinoti, ko tikėtis, kai kažkas nutinka ne pagal planą (ir nutinka).
Belgija – tai ne tik šokoladas ir alus. Ten gyvena nemažai lietuvių, o dar daugiau – ten perkama technikos, baldų, net ir visų namų reikmenų. Transporto logistika ten gerai išvystyta, tai maršrutas įprastas. Bet štai kas nėra įprasta – tai žmonių lūkesčiai. Visi galvoja, kad viskas bus sklandžiai kaip reklamoje. O realybėje, pirmas krovininis automobilis gali pavėluoti dieną dėl užtvaros pasienyje. Arba pamiršti, kad reikia specialios pakuotės būtent tiems stikliniams baldų galams. Tokios smulkmenos.
Žmonės veža daiktus, nes ten kartais pigiau, ypač kokybiškus baldus. Arba kai kraustosi atgal. Dažnai veža automobilio dalis – tai yra sritis, kur Belgijoje yra dideli turgai. Bet čia ir slypi pirmoji spąstai: įsigijai variklio bloką. Jis sunkus, netaisyklingos formos. Tu manai – įdėsi į konteinerį ir viskas. O vairuotojas atvažiuoja ir sako: "Tai juk variklis, jis tepaluotas. Reikia specialios apsaugos, kad nepateptų kitų daiktų." Ir stovi tu su savo varikliu, o mašina jau pilna. Reikia greitai sprendžiant, o ne skaitant sutarties 8 punktą.
Kaina. Visų pirmas klausimas. Ir aš negaliu duoti vieno atsakymo. Priklauso nuo tūrio, svorio, ar reikia pakrauti/iškrauti aukštyn, ar turi liftą. Dažniausiai žmonės supranta ne iš karto, kad "durų priėmimo" kaina – tai tik pradžia. Jei vairuotojas negali priparkuoti prie pat namų (o Bruselyje ar Antverpene tai dažna situacija), gali tekti mokėti papildomai už rankinį nešiojimą per 200 metrų. To niekas nemėgsta, bet taip būna.
Trumpa mintis: susitarus dėl kainos, paklausk: "Ką dar gali įtakoti galutinę sumą?" Išgelbės nervus.
Čia yra esmė. Galima rasti pigiau. Bet patikėk, kartais pigiau reiškia daugiau galvos skausmo. Aš nerekomenduoju konkretaus, bet galiu pasakyti, ko ieškoti. Geriausia, jei bendrauji su žmogumi, kuris tiesiogiai organizuoja vežimus, o ne su dideliu call centru. Jis greičiau išspręs problemą. Pavyzdžiui, vieną kartą klientas užsisakė vežimą, o vairuotojas Belgijoje negalėjo rasti adreso – gatvė buvo pervadinta. Call centras siūlė laukti. O tiesioginis organizatorius per 10 min surado vairuotojo telefoną, paskambino jam ir viską išsprendė. Skirtumas.
Žiūrėk atsiliepimus, bet ne tik tuos gražius. Ieškok skundų. Ir žiūrėk, kaip įmonė į juos reaguoja. Klausk, ar jie turi savo transportą, ar subkontraktuoja. Tai svarbu. Jei subkontraktuoja, grandinė ilgesnė, daugiau šansų, kad kas nors pasimes. Klausk apie draudimą – kokią vertę jie draudžia vienam kubiniam metrui? Jei veži brangų daiktą, to gali nepakakti.
Ir dar vienas dalykas: dokumentai. Gera įmonė paprašys iš anksto sąrašo, ką veži. Blogai, jei jie sako "vežk viską, vistiek sutvarkysim". Tai raudona vėliava. Vėliau gali kilti problemų su muitine dėl neteisingai deklaruotų prekių. O tai jau rimta.
Tai yra didžiausia kliūtis savarankiškai. Žmonės mano, kad dėžė yra dėžė. Bet nėra. Aš mačiau, kaip žmonės įprastą kartoninę dėžę su kompiuteriu užlipdė visišku pakabalu, kad nenumestų. Ir tai buvo gerai. Blogiau, kai baldus supakuoja tiesiog į plėvelę ir laiko, kad pakaks. O tada per lietų viskas sušlampa. Arba kai į vieną didžiulį dėžinį konteinerį sugrūda viską be jokios vidinės fiksacijos. Atvažiuoja į Lietuvą – viduje viskas sudaužyta į šimtą dalių, nes kelionėje buvo duobėta.
Stiklinius ir lėkštes reikia viena nuo kitos atskirti popieriumi arba putplasčiu. Baldus – nuimti visas iškilas dalis (rankas, galus), jei įmanoma. Elektroniką – į originalias pakuotes, jei likusios. Jei ne – naudokite putplastį. Ir viską užrašykite. Padarykite nuotrauką, ką ir kaip supakavote. Tai vėliau padės, jei kils ginčas dėl pažeidimų. Aš pats vieną kartą klydau, pataręs klientui, kad dideliam paveikslui pakaks plono putplasčio. Atvažiavo su įbrėžimu. Dabar žinau – stori putplastžiai arba specialūs kampai būtini.
Čia yra techninis momentas. Jei turi labai ilgą arba labai aukštą daiktą (sakykim, sporto simuliatorių arba dailės kūrinį), tai gali netilpti į standartinį furgoną. Tai reikia aptarti IŠ ANKSTO. Nes dažnai atveža mašiną, kuri tinka 95% atvejų, o tavo 2 metrų aukščio skulptūra – tas likęs 5%. Ir vėl visi stovi. Geriau paskambinti ir pasakyti: "Klausyk, aš turiu vieną keistą daiktą, štai tokius matmenis." Tai sutaupys laiko ir pinigų.
Ir nepamirškite apie svorį. Kartais vienas akmuo ar senas seifas sveria tiek, kad reikia papildomų rankų ir įrangos pakrovimui. Tai taip pat turi įtakos kainai (ir logistikai).
Na, čia visi bijo. Bet jei veži asmeninius daiktus (naudotus), tai paprastai yra lengviau. Jei veži naujas prekes – tai jau kita kalba, gali tekti mokėti PVM ir muitą. Dažniausia klaida – žmonės neatskiria asmeninių daiktų nuo prekybos. Pavyzdžiui, parsivežti 10 naujų mobiliųjų telefonų dėžėse – tai jau ne asmeninis daiktų vežimas, o komercinis gabenimas. Tai reikės deklaruoti kitaip.
Reikės tiek pristatymo orderio (nuoroda vairuotojui), tiek sąrašo, ką veži (proforma invoice). Sąraše turi būti aprašymas, kiekis, apytikslė vertė. Muitininkams svarbu suprasti, kas važiuoja. Jei veži senus baldus, gali parašyti "seni naudoti baldai, rinka". Vertę nurodyti realią, rinkos. Nerašyti "0", nes tai kelia įtarimų. Geriau parašyti simbolinę sumą, kiek galvotum parduoti.
Šiaip, jei viskas tvarkingai, muitinėje sustojamas ne kiekvienas automobilis. Bet būna atrankinės patikros. Todėl dokumentai turi būti paruošti. Vieną kartą klientas visiškai pamiršo pasiimti sąrašą. Vairuotojas stovėjo pasienyje porą valandų, kol klientas atsiuntė nuskenuotus dokumentus el. paštu. Laikas – pinigai, o čia jų tiesiog švaistymas.
Logistika – tai ne tik maršrutas iš taško A į tašką B. Tai surinkti kelis krovinius Belgijoje, suplanuoti maršrutą taip, kad būtų ekonomiška, ir viską pristatyti laiku. O laikas... jis labai priklauso nuo daug dalykų. Svorio, kelių darbų, vairuotojo darbo valandų (tai yra griežtai reguliuojama ES). Dažnai žmonės nesupranta, kodėl negalima atvažiuoti "rytoj". Nes rytoj furgonas gali būti Olandijoje, o kitą savaitę tik suplanuotas važiuoti į Lietuvą. Tai nėra taksi.
Viena didžiausių kliūčių – prastoras. Ne, rimtai. Jei vairuotojas atvažiuoja į adresą, o ten negali priparkuoti arba nėra kas padėtų pakrauti sunkius daiktus, jis gali užtrukti. O jei užtrunka, jis vėluoja į kitą punktą. Ir taip visi vėluoja. Arba kita situacija: krovinys nebetelpa. Pasakiau, kad viskas tilps, bet iš tikrųjų – ne. Ir dabar reikia skambinti klientui ir sakyti: "Jūsų dvi dėžės liks čia. Jas atveš kitą kartą." Niekam nepatinka, bet kartais taip būna. Geriau iš karto pasakyti, nei vežti per daug ir pažeisti kitus daiktus.
Kaip jau minėjau, kaina susideda iš daug ko. Pagrindinė dalis – tai tūris (kubiniai metrai) arba svoris (kas didesnis). Tada pridedamas pakrovimo/iškrovimo darbas, jei reikia. Tada – kuro priemoka (kuri kinta). Tada – greito kelio mokesčiai. Ir galiausiai – PVM. Kai pasiūlo kainą, visada klausk: "Ar tai galutinė kaina, su viskuo?" Dažnai atsakymas būna "be PVM". Tai pridėk 21%. Tai didelis skirtumas.
Kitas dalykas – nemokama konsultacija nėra visada "nemokama". Jei kas nors siūlo nemokamai atvažiuoti įvertinti, įsidėmėk, kad jie tai įskaičiuoja į savo veiklos kaštus. Tai normalu. Tik nepasiduok spaudimui pasirašyti sutartį tuo pačiu metu. Pasiimk pasiūlymą, palygink. Aš pats kartais siūlau palaukti dieną, pagalvoti. Jei pasiūlymas geras, jis nepasikeis.
Skaičiuok viską. Klausk, ar kainoje yra draudimas. Klausk, kas atsako, jei daiktai pažeidžiami sandėlyje Belgijoje (taip, kartais jie ten paliekami laikinai). Klausk, ar yra papildomas mokestis už laikymą, jei tu negali priimti krovinio nurodytu laiku. Šitie dalykai išlenda tik tada, kai jau yra problema. Ir tada jau vėlu. Geriau žinoti iš anksto.
Trumpai tariant, skaityk smulkiąją spausdinę. Nors ji ir nuobodi.
Rizika visada yra. Gali įvykti eismo įvykis (nors retai). Gali būti pavogta (dar rečiau, bet būna). Gali daiktai būti pažeisti dėl netinkamos pakuotės (dažniau). Svarbiausia – kaip tu esi apsaugotas. Draudimas yra privalomas. Bet patikrink, kokia yra atlyginimo sąlyga. Ar jie atlygins remonto kainą, ar tik likutinę vertę? Su senais daiktais tai yra didelis skirtumas. Kartais remontas kainuoja daugiau nei pats daiktas vertas.
Ir dar vienas dalykas: nuotraukos. Daryk nuotraukas viskam prieš pakrovimą. Siųsk vairuotojui arba įmonei. Tai yra įrodymas, kad daiktai buvo sveiki. Kai atvažiuos į Lietuvą, daryk nuotraukas vėl, jei kažkas atrodo įtartinai. Aš buvau situacijoje, kai klientas teigė, kad lentyna buvo sudužusi jau pakrovimo metu. Bet nuotraukų nepadarė. Ginčas truko mėnesius. Su nuotraukomis būtų buvę išspręsta per dieną.
Klausimai būna labai panašūs. Štai keli, kuriuos girdžiu beveik kiekvieną dieną. Atsakymus bandau duoti tiesiai, be aplinkkelių.
Kiek laiko trunka daiktų vežimas iš Belgijos į Lietuvą?
Paprastai 3-5 darbo dienos. Bet tai priklauso nuo to, kaip greitai surinktas krovinys. Jei reikia laukti, kol susipildys furgonas, gali užtrukti ir 10 dienų.
Ar galima vežti automobilį kartu su daiktais?
Ne, tai draudžia dauguma vežėjų ir draudimo sąlygos. Automobilis turi būti vežamas atskirai, specialiu transporteriu.
Ką daryti, jei daiktų yra labai mažai, tik kelios dėžės?
Tada ieškokite dalinio krovinio (LTL) pasiūlymo. Jūsų dėžės važiuos kartu su kitų žmonių daiktais. Pigiau, bet truks ilgiau.
Kaip atsiskaityti už vežimą iš Belgijos?
Dažniausiai – pavedimu prieš gabenimą arba grynaisiais vairuotojui pristatymo metu. Patikrinkite, koks būdas jums tinkamesnis.
Ar reikia būti patiems pakraunant ir iškraunant?
Ne, įprastai į kainą įeina vairuotojo pagalba. Bet jei reikia specialios įrangos ar daug žmonių, tai gali būti papildoma paslauga.
Ką daryti, jei gavau pažeistą daiktą?
Nedelsiant, prieš pasirašant pristatymo dokumentus, pažymėkite broką ir nufotografuokite. Susisiekite su vežėju iš karto. Jei pasirašysite be pastabų, vėliau įrodyti bus labai sunku.
Ar galima sekti savo krovinį kelionės metu?
Taip, dauguma rimtesnių vežėjų siūlo sekimo numerį, kuriuo galite matyti, kur yra jūsų krovinys.
Kokius daiktus draudžiama vežti įprastu būdu iš Belgijos?
Sprengstasias medžiagas, degias skysčius, toksiškus chemikalus, ginklus. Jei neaišku, geriau paklausti.
Ar reikia kokio specialaus leidimo vežti senus baldus?
Jei jie asmeninio naudojimo, paprastai ne. Bet jei jie atrodo labai seni ir vertingi, muitinė gali paklausti dokumentų, patvirtinančių jų kilmę (kad nebuvo pavogti).
Ką reiškia terminas "durų priėmimas"?
Tai, kad vairuotojas atvažiuoja prie jūsų nurodyto adreso (durų) ir iš ten pakrauna/iškrauna. Bet tai turi būti fizikai įmanoma – prieigos kelias turi leisti privažiuoti furgonui.
Tikiuosi, kad šie patarimai padės. Svarbiausia – nebijokite klausti. Geriau paklausti dešimt kartų, nei vieną kartą klysti. Sėkmės su jūsų daiktų vežimu iš Belgijos. Jei turite dar klausimų, tiesiog susisiekite su patikimu vežėju – jie turėtų mokėti viską aiškiai paaiškinti.
Užsakymas priimtas!
perskambinsime jums per 3 minutes
Klaida!
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, pabandykite vėliau.
Perskambinsime per 3 min į bet kurios šalies telefono numerį nemokamai.
į Belgiją (Lietuva - Belgija)
Kovo 04, trečiadienį, šiandien
Kovo 05, ketvirtadienį, rytoj
Kovo 06, penktadienį, poryt
iš Belgijos (Belgija - Lietuva)
Kovo 04, trečiadienį, šiandien
Kovo 05, ketvirtadienį, rytoj
Kovo 06, penktadienį, poryt