nes išvykstame iki 20 kartų per dieną rytais, dieną, vakarais,
todėl parenkame labiausiai tinkančią kelionę ar siuntos pervežimą,
be to pas mus visada gera pervežimo kaina
ir puikūs vairuotojai
Tel. +370 606 04341
+32 2808 5604
Skambink kasdien 8-22 val.
Savaitės dienos |
Į Belgiją / iš Belgijos |
Į Briuselį / iš Briuselio |
| Pirmadienis | nuo 40€ / nuo 40€ | nuo 40€ / nuo 40€ |
| Antradienis | nuo 40€ / nuo 40€ | nuo 40€ / nuo 40€ |
| Trečiadienis | nuo 40€ / nuo 40€ | nuo 40€ / nuo 40€ |
| Ketvirtadienis | nuo 40€ / nuo 40€ | nuo 40€ / nuo 40€ |
| Penktadienis | nuo 40€ / nuo 40€ | nuo 40€ / nuo 40€ |
| Šeštadienis | nuo 40€ / nuo 40€ | nuo 40€ / nuo 40€ |
| Sekmadienis | nuo 40€ / nuo 40€ | nuo 40€ / nuo 40€ |
Sakykim, tu nori parsigabent prekių iš Belgijos. Galvoji – Europos Sąjunga, viskas paprasta, bet tada atsiranda klausimų. Aš tau papasakosiu, kaip tai atrodo iš vidaus, be gražių brošiūrų. Pirmiausia, importas iš Briuselio nėra automatinis, nors ir esame toje pačioje rinkoje. Yra niuansų, kuriuos žmonės supranta ne iš karto – pavyzdžiui, kad net ir be muitų, vis tiek reikia teisingai klasifikuoti prekes. Ir taip, kartais siunta vėluoja dėl to, kad vienas popierius buvo užpildytas pieštuku, o ne rašikliu. Tikras gyvenimas.
Žmonės dažnai galvoja, kad Briuselis yra tik ES institucijos. Bet tai didelis miestas su savo logistika, tiekėjais ir... savaitgaliais. Taip, netrukdyk belgams valgant trapus ant sekmadienio – nieko nepristatysi.
Net jei prekės kilmė iš Belgijos, reikia patvirtinimo. Aš kartą turėjau situaciją, kai klientas atsiuntė neteisingą prekės aprašymą. Muitinėje užstrigo savaitėms, kol išsiaiškinom. Tai nebuvo smagu. Tokių detalių niekas neperspėja iš anksto, bet jos lėtina viską.
Belgai mėgsta susitarimus žodžiu. Ir kartais jie pamiršta, kad reikia dokumentų. Tu gauni krovinį, o prie jo – tik sąskaita faktūra ant servetėlės (šiek tiek perdėju, bet jūs suprantat). Reikia nuolat priminti.
Nešok į vandenį nepatikrinęs gylio. Pirmas dalykas – surask patikimą tiekėją. Ne tik pagal kainą, bet pagal tai, ar jis supranta eksporto procedūras. Aš rekomenduoju paskambinti ir paklausti tiesiogiai: "Ar jūs pildote T2L formas?" Jei tylėjimas – bėk.
Užsisakyk EORI numerį. Be jo, nieko negausi. Tai užtrunka, tad daryk iš karto. Tada išsiaiškink prekės kodą. Čia daug klysta – neteisingas kodas gali reikšti neteisingus mokesčius. Turėjau klientą, kuris mokėjo 5% vietoj 0%, nes kodas buvo neteisingas.
Neskaičiuok, kad tik už prekes sumokėsi. Transportas, draudimas, galbūt sandėliavimas Briuselyje, jei vėluoji dokumentai. Sudėk viską ir pridėk 10-15% netikėtiems atvejams. Taip, kartais reikia mokėti papildomai už greitą išdavimą muitinėje.
Jie mėgsta el. laiškus, bet atsako greičiau paskambinus. Ir kalbėk lėtai – nors ir daugelis kalba angliškai, jų akcentas kartais gali būti kliūtis. Asmeniškai, aš po pokalbio dar kartą išsiunčiu pagrindinius dalykus el. paštu, kad būtų raštiškai.
Čia yra didžiausia kliūtis. Visi kalba apie sąskaitas faktūras ir vežimo dokumentus, bet yra vienas popierius, kurio dažnai trūksta – mokėjimo patvirtinimas. Muitinė kartais jo prašo, kad įrodytum, jog prekė tikrai buvo apmokėta. Ne visada, bet būna.
Sąskaita faktūra (proforma ir komercinė), pakavimo sąrašas, vežimo dokumentas (CMR arba AWB), ir, žinoma, T2L forma, kuri patvirtina, kad prekė cirkuliuoja ES. Be T2L, prekė gali būti laikoma importu iš trečiųjų šalių – ir sveiki, muitai. Kartais tiekėjai pamiršta ją pridėti, reikia kontroliuoti.
Nors muitų nėra, PVM klausimas lieka. Jei esi PVM mokėtojas, gali taikyti atvirkštinį apmokestinimą. Bet tai reikia sureguliuoti iš anksto. Aš mačiau, kaip žmonės sumoka PVM muitinėje, o tada mėnesiai bėga, kol susigrąžina. Tai nemalonu.
Jei veži prekes į Lietuvą, turi pateikti deklaraciją. Jei neesi registruotas PVM mokėtojas, gali tekti mokėti iš karto. Geriausias būdas – pasikonsultuoti su buhalteriu prieš pradedant. Nes šitoje vietoje klysta net patyrę.
Prekės klasifikacija. Pavyzdžiui, jei veži specialų įrenginį, kuris gali būti ir kompiuteris, ir medicinos prietaisas, muitinė gali klaidingai priskirti kodą. Tuomet gali tekti mokėti akcizą. Buvo atvejis, kai už elektroninį termometrą reikėjo mokėti akcizą, nes buvo užkoduotas kaip "informacinė technologija". Absurdas, bet taip nutiko.
Čia viskas priklauso nuo pasirinkto būdo. Sunkvežimiu – lėčiau, bet pigiau. Oro transportu – greitai, bet brangu. Ir nepamiršk, kad Briuselyje yra dideli kamščiai. Siunta gali vėluoti kelias valandas tik dėl to, kad sunkvežimis negali patekti į centrą.
Groupage (dalinis krovinys) yra populiaru, bet tada tavo siunta keliauja su kitų prekėmis. Gali būti, kad ji užstrigs sandėlyje, kol susikraus pilnas sunkvežimis. Kartais tai užtrunka savaitę ilgiau nei planavai. Tai ne klaida, o tiesiog toks dalykas.
Jei tavo tiekėjas laiko prekes savo sandėlyje, viskas gerai. Bet jei reikia laikinai sandėliuoti, Briuselyje tai gana brangu. Ir neretai sandėliai yra pilni, ypač prieš šventes. Gali tekti mokėti papildomai už prioritetinę vietą.
Viena kartą vairuotojas pamiršo pasiimti dokumentų paketą. Siunta atvyko į Lietuvą, bet nieko negalėjome iškrauti. Tejo laukti dar dvi dienas, kol dokumentai atkeliavo skrydžiu. Klientas, žinoma, nepatenkintas. Tokie incidentai atsitinka, nors ir retai.
Dažniausia klaida – neklausinėti. Klausk tiekėjo apie viską, net jei atrodo kvailai. Antra – neskubėti. Geriau iš anksto praleisti savaitę dokumentams, nei mėnesį taisyti klaidas. Ir trečia – turėti atsarginį planą. Kas, jei pagrindinis vežėjas streikuoja? Turi būti B variantas.
Netikslus svoris ar matmenys deklaracijoje. Muitinė sveria, ir jei neatitinka – bauda. Arba prekės, kurios reikalauja specialaus leidimo (pvz., maisto papildai), bet nebuvo užsakytas patikrinimas. Tai gali sustabdyti visą siuntą.
Nesikalbėjai su tiekėju apie pakuotės reikalavimus? Jis gali išsiųsti prekes dėžėse, kurios nėra tinkamos transportui. Ir tada krovinys atvyksta pažeistas. O dėl to atsakingas pirkėjas, ne siuntėjas. Tai svarbu suprasti iš anksto.
Galų gale, importas iš Briuselio yra įmanomas ir net gana reguliarus dalykas, jei žinai, į ką žiūrėti. Jis nėra magija, o procedūra. Kartais ji vyksta sklandžiai, kartais – su nukrypimais. Esmė – būti pasirengusiam ir nepanikuoti, kai kažkas nutinka ne pagal planą. Aš pats daug kartų teko spręsti problemas paskutinę minutę, ir viskas susitvarkė. Tik reikia kantrybės.
Klausimai, kuriuos dažnai užduoda, kai jau viskas prasidėjo. Atsakymai trumpi, nes laiko mažai.
Ar reikia mokėti muitus už prekes iš Briuselio?
Ne, muitų nėra, nes Belgija ir Lietuva yra ES. Bet reikia atlikti formalumus.
Kokie dokumentai reikalingiausi?
Komercinė sąskaita faktūra, T2L forma ir vežimo dokumentas. Be jų siunta nestartuos.
Kiek laiko trunka importas iš Briuselio į Lietuvą?
Sunkvežimiu – 2-4 dienos, priklausomai nuo logistikos. Grupinis gabenimas gali užtrukti savaitę.
Kas darosi, jei prekės klasifikacijos kodas neteisingas?
Muitinė gali sustabdyti siuntą ir reikalauti pataisymo. Tai lėtina procesą keliais d.
Ar reikia specialių leidimų importuoti maistą iš Briuselio?
Taip, reikia patvirtinti, kad atitinka ES saugos reikalavimus. Kontaktuoji su VTAT.
Ką daryti, jei tiekėjas iš Briuselio neišsiunčia dokumentų?
Skambinti kasdien, kol atsiųs. Kartais reikia pasiūlyti atsiimti asmeniškai.
Ar galiu naudoti savo vežėją iš Briuselio?
Taip, bet tada tiekėjas turi sutikti su krovimo grafiku. Derėkis iš anksto.
Kokia didžiausia rizika importuojant iš Briuselio?
Dokumentų neatitikimas. Tai sukelia vėlavimą ir papildomas išlaidas.
Kaip sužinoti, ar tiekėjas iš Briuselio patikimas?
Paprašyk jo rekomendacijų, patikrink įmonės duomenis Europos sąrašuose.
Tai tiek. Jei turi daugiau klausimų, geriau paklausk prieš pradedant. Sėkmės.
Užsakymas priimtas!
perskambinsime jums per 3 minutes
Klaida!
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, pabandykite vėliau.
Perskambinsime per 3 min į bet kurios šalies telefono numerį nemokamai.
į Belgiją (Lietuva - Belgija)
Kovo 04, trečiadienį, šiandien
Kovo 05, ketvirtadienį, rytoj
Kovo 06, penktadienį, poryt
iš Belgijos (Belgija - Lietuva)
Kovo 04, trečiadienį, šiandien
Kovo 05, ketvirtadienį, rytoj
Kovo 06, penktadienį, poryt