Tel. +370 606 04341
+32 2808 5604
Skambink kasdien 8-22 val.
Savaitės dienos |
Į Belgiją / iš Belgijos |
Į Briuselį / iš Briuselio |
| Pirmadienis | nuo 40€ / nuo 40€ | nuo 40€ / nuo 40€ |
| Antradienis | nuo 40€ / nuo 40€ | nuo 40€ / nuo 40€ |
| Trečiadienis | nuo 40€ / nuo 40€ | nuo 40€ / nuo 40€ |
| Ketvirtadienis | nuo 40€ / nuo 40€ | nuo 40€ / nuo 40€ |
| Penktadienis | nuo 40€ / nuo 40€ | nuo 40€ / nuo 40€ |
| Šeštadienis | nuo 40€ / nuo 40€ | nuo 40€ / nuo 40€ |
| Sekmadienis | nuo 40€ / nuo 40€ | nuo 40€ / nuo 40€ |
Sveikas. Man dažnai klausia, kaip vežti krovinius iš Briuselio. Tai nėra teorija – aš tai darau. Ir paaiškinsiu taip, lyg sėdėtume prie kavos. Kartais viskas sklandžiai, kartais – ne. Pasakysiu ir apie tas "ne".
Briuselis – tai ne tik Europos Sąjungos širdis. Tai didžiulis logistikos mazgas. Čia koncentruojasi daug tarptautinių biurų, sandėlių, gamybos padalinių. Kroviniai iš Lietuvos ten atvažiuoja (dažnai tušti), o atgal reikia kažką vežti. Tai paprasta logika. Bet maršrutas populiarus ne tik dėl to. Jis gerai išgrįstas infrastruktūra, keliai geri (na, dažniausiai), o atstumas – pakankamai toks, kad vienas vairuotojas su automobiliu pajėgtų jį įveikti be pernelyg didelių pertraukų. Tai daro krovinių gabenimą iš Belgijos ekonomiškai gana pagrįstu. Nors, žinoma, kainą vis tiek lemia degalai, mokesčiai ir tas vienas nepaprastas reiškinys – žmogaus darbo valanda.
Ką mes vežame? Labai įvairiai. Tai nėra vien stalai ar čiužiniai. Dažniausiai – tai aukštos vertės pramoninės prekės: specialūs komponentai, farmacijos produktai (jiems reikia specialaus popieriavimo, apie tai vėliau), aukštos technologijos įranga. Kartais – mados prekės iš ten esančių distribucijos centrų. Vieną kartą vežėme... na, sakykim, itin jautrius gaminius, kuriuos reikėjo laikyti specifinėje temperatūroje. Termometras sugedo pusiau kelio, teko improvizuoti. Bet klientas suprato – įvyksta.
Miestas tiesiog sukurtas tranzitui. Jūs turite "Brucargo" oro uosto terminalą šalia, puikų geležinkelio susisiekimą, o autostrada E40 yra pagrindinė gyvybės arterija į Vokietiją ir toliau į rytus. Tai reiškia, kad surinkti krovinį iš kelių vietų Briuselyje ar jo apylinkėse yra žymiai lengviau, nei, pavyzdžiui, iš kokių atokių Belgijos kaimelių. Tai sutaupo laiko. Ir laikas, kaip žinote, yra pinigai, kuriuos moka klientas (arba ne, jei sutartyje neparašyta).
Trumpai: maršrutas gyvas ir reikalaujamas.
Čia viskas prasideda nuo telefono skambučio ar el. laiško. Žmogus sako: "Turiu krovinį Briuselyje, reikia įvežti į Kauną". Atrodo paprasta. Bet pirmas mano klausimas visada yra ne apie svorį, o apie: "Ar turite visus dokumentus paruoštus eksportui iš Belgijos?". Nes čia ir kliūna 50% visų darbų. Klientas dažnai mano, kad tai mūsų darbas – mes ir popierius sutvarkysime. Taip, galime padėti, bet be pagrindinių dokumentų iš jo – nieko nepadarysime. Tai kaip norėti iškepti pyragą be miltų.
Viena trumpa istorija: laukėme dokumentų savaitę. Krovinys stovėjo sandėlyje, o klientas galvojo, kad mes viską tvarkome. Susipratimas buvo prastas.
Belgai, apskritai, pakuočia gerai. Bet ne visada. Kartą atvykome pakrauti – dėžės buvo pažymėtos kaip lengvos, bet viena iš jų... na, svarstyklių nebuvo, bet jausmu – ten buvo ketaus lietinys. Pakrovėjas tiesiog užmetė etiketę. Jei būtume prikrovę viską taip, kaip buvo planuota pagal tą svorį, priekaba būtų virtusi svarstyklėmis. Reikėjo pertvarkyti viską vietoje, kas užtruko tris valandas. Vėlavome išvykti. Tai realybė.
Štai ką dažnai nesupranta tie, kurie pradeda verslą: krovinys iš Briuselio į Lietuvą yra ES *vidinis* pervežimas. Čia nėra muitų. Bet! Vis tiek reikia muitinės deklaracijos – T1 arba T dokumento, jei krovinys tranzituoja per ne-ES šalį (pvz., Šveicariją, ką kartais daroma dėl maršruto). Dažniausiai važiuojame per Vokietiją ir Lenkiją – viskas ES. Tai supaprastina dalykus. Bet reikia teisingai užpildyti prekių kodus, vertę, siuntėjo/gavėjo duomenis. Viena klaidinga skaičiukė – ir muitinėje gali užklupti. Nors, tiesą sakant, dažniau sustojame dėl atsitiktinės patikros, o ne dėl dokumentų.
Dokumentai yra siela. Be jų – krovinys negali judėti.
Čia klientas visada svarsto kainą. Pilnas sunkvežimis (FTL) iš Briuselio – greičiau, patikimia, krovinys vienas. Brangiau. Dalinė siunta (LTL) – pigiau, bet tavo dėžė keliauja su dar dešimtimis kitų siuntų iš skirtingų žmonių. Tai reiškia daugiau kraustymų, daugiau sustojimų, didesnę riziką, kad kažkas užtruks. Aš asmeniškai, jei krovinys jautrus ar skubus, rekomenduoju FTL. Tačiau jei vežate nesubrendusius pomidorus (juokauju) ir laikas ne kritinis, LTL yra puikus būdas sutaupyti. Tik pasiruoškite, kad pristatymo langas gali būti ne viena diena, o dvi. Nes paskutinis gavėjas gali būti Klaipėdoje, o pirmasis – Vilniuje.
Privalumai aiškūs: greičiau, mažiau liečiama, maršrutas tiesioginis. Trūkumas – kaina. Ypač jei grįžtate tušti (tai vadinama "deadhead" – tuščia eiga). Mes stengiamės to vengti, suplanuoti atgal krovinį, bet ne visada pavyksta. Kartais tenka grįžti tuščiam, ir tą kainą kažkaip reikia padengti. Ji dalinai įskaičiuota į pirmos kelionės kainą. Tai ne idealiai, bet taip veikia rinka.
Štai kur prasideda galvosūkiai. Turite terminalą Briuselyje arba jo pakraštyje. Ten atvažiuoja 10 mašinų su smulkiais kroviniais. Visa tai išpakuojama, perskirstoma, pakraunama į mašinas, važiuojančias į Rytų Europą. Viena dėžė gali būti perkrauta 3-4 kartus. Kiekvienas perkrovimas – rizika. Aš niekada nepatariau LTL vežti tų pačių farmacijos produktų ar brangios elektronikos. Paprastai vežame medžiagas, tekstilę, dalis – tai, kas gali atlaikyti kelionę. Ir klientas turi žinoti, kad sekimo sistema rodys daug sustojimų. Tai ne klaida – tai proceso dalis.
Kartais vienas vėluojantis siuntėjas gali užlaikyti visą mašiną. Būna taip.
Aš skambinu klientui, kai išvykstu iš Briuselio. Po to – kai perlenkiu Vokietijos-Lenkijos sieną. Ir kai įvažiuoju į Lietuvą. Tai nėra automatinė SMS. Tai žmogus, skambinantis iš krašto kelio. Kodėl? Nes kartais GPS gaidys stringa tunelyje arba dėl kokių nors techninių priežasčių. Ir klientas, matydamas, kad jo siunta "užstrigo" kažkur prie Poznanės, pradeda nervintis. Paprastas skambutis ramina. Komunikacija yra pusė sėkmės. Kita pusė – tai, kad kai įvyksta problemų (pvz., avarija keliuose ar dėl to vėlavimas), tu apie tai praneši iškart, o ne tada, kai jau reikėtų pristatyti. Žmonės vertina sąžiningumą, net ir prieš gailestį.
Visi naudojame GPS, visi turime sistemas, kurios rodo temperatūrą šaldytuve, net smūgius. Tai puiku. Bet šios sistemos ne visada kalba su kliento sistema. Dažnai duomenys ateina su vėlavimu. Arba, kaip minėjau, dingsta. Aš pasikliauju savo akimis ir telefonu daugiau nei kokia "real-time" platforma, kuri atnaujina duomenis kas pusvalandį. Tai yra mano pagrindinis sekimo įrankis.
Problema Nr. 1: vėlavimas dėl eismo. E40 yra labai užsikimšusi. Ypač prie Aacheno ir toliau link Dortmundo. Negali to numatyti. Gali tik pastangą dėti išvykti anksčiau. Problema Nr. 2: kliūtis muitinėje. Net ir su tobula dokumentacija kartais patikrina. Reikia kantrybės. Problema Nr. 3: klaida adrese. Briuselis turi daug vienanamių gatvių, o sandėliai kartais būna pramoniniuose rajonuose, kur žemėlapiai atsilieka. Sprendimas? Turėti vietinio žmogaus, kuris krauna, telefono numerį. Ne įmonės biuro, o to žmogaus, kuris atidaro vartus. Tai yra auksas.
Vieną kartą pristatėme ne ten, kur reikėjo – gatvių pavadinimai buvo panašūs, o adresas buvo nurodytas prancūziškai, o ne olandiškai. Durniausia klaida. Užtrukome pusę dienos tai ištaisyti.
Kainą sudaro degalai, mokesčiai (pvz., vieškelio mokestis Vokietijoje), vairuotojo darbo valanda ir... grįžtamoji eiga. Jei mes žinome, kad atgal iš Lietuvos galime paimti krovinį (sakykim, į Briuselį arba Nyderlandus), kaina bus žemesnė. Jei grįžtame tušti – aukštesnė. Tai nėra slapta. Taip pat įtakos turi krovinio pobūdis. Jautriai elektronikai reikalinga papildoma draudimo premija, o tai brangina viską. Dažniausiai klientas gauna "durų iki durų" kainą. Tai yra geriausia. Nes tada jūs žinote viską iš anksto, ir nėra jokių netikėtų sąskaitų už "paskutinės mylios" pristatymą į kalną.
Pagrindinės dalys: transportavimas (pagrindinė suma), krovimo/iškrovimo paslaugos (jei mes tai darome), muitinės formalumų tvarkymo mokestis (jei reikia), draudimas (dažniausiai pagrindinis, bet galima papildomas), specialūs reikalavimai (pvz., temperatūros kontrolė). Ir viskas. Nėra jokių "administracinių" ar "tvarkymo" mokesčių, nebent tai yra aiškiai išdėstyta. Klauskite visada išsamios sąskaitos faktūros. Aš asmeniškai ją pateikiu visada, net jei klientas to neprašo.
Paslėptų išlaidų nėra. Yra tik neišsakytų reikalavimų. Pavyzdžiui, jei jūsų krovinys reikalauja, kad sunkvežimis sustotų tik tam tikrose vietose degalams prisipilti (dėl saugumo), tai kainuos daugiau. Jei reikia specialios valymo procedūros prieš pakrovimą, tai taip pat. Raktažodis čia yra: paklauskite visko iš karto. Ir viską sutarkite raštu. El. laiškas tinka. Tada niekas neišdygs.
Paprastas patarimas: jei kaina skamba per gerai, kad būtų tiesa, greičiausiai ji nėra visos tiesos. Kažkas trūksta.
Jau miniiau tai, bet pakartosiu, nes tai kritiška. Krovinio vežimo sutartyje (CMR) turi būti viskas: siuntėjas, gavėjas, krovinio aprašymas, svoris, tūris, pakuotės vienetų skaičius. Jei krovinys pavojingas – privalomi ADR dokumentai. Dažniausia klaida – netikslus krovinio aprašymas. "Mašinos dalys" – neaprašymas. Tai turi būti "nauji plieniniai velenai, 10 dėžėse, po 50 kg". Muitinėje gali užklausti. O jei dokumentuose parašyta "mašinos dalys", o atidaręs matysi naudotus padangas – bus bėdų. Būkite tikslūs. Tai sutaupo laiko visiems.
Be CMR, reikia pakrovimo sąrašo (Packing List) ir sąskaitos faktūros (Commercial Invoice) muitinei. Jei krovinys yra maisto produktai, gali prireikti sveikatos pažymėjimo. Jei augalai – fitosanitarinio sertifikato. Tai nėra mūsų, vežėjų, darbas tai išsiaiškinti, bet mes galime nukreipti. Klientas (siuntėjas) privalo tai suteikti. Labai dažnai šis punktas užstringa.
Kadangi maršrutas Briuselis-Lietuva yra ES viduje, muitinės kontrolė vyksta atsitiktinai. Jie gali sustabdyti, patikrinti krovinio atitiktį dokumentams, pasverti. Svarbiausia – vairuotojas turi turėti visus originalius dokumentus su savimi. Aš asmeniškai niekada nepasitikiu "jau atsiųsme el. paštu". Spausdinu viską. Geriau turėti popierių, kurio nereikia, nei jo neturėti, kai jis reikalingas. Tai yra pagrindinė taisyklė.
Dokumentai yra tavo draugas. Nusistatyk su jais gerus santykius.
Kelias E40 yra nuostabus, bet perpildytas. Avarijos yra dažnos, ypač per lietų ar rūką. Planavimas yra viskas. Mes visada žiūrime eismo prognozes ir kartais pasirenkame šiek tiek ilgesnį, bet patikimesnį maršrutą (pvz., per pietų Nyderlandus ir Vokietiją). Taip pat reikia atsižvelgti į vairuotojo poilsio valandas. Jis negali važiuoti 24 valandas be pertraukos. Tai reiškia, kad 1400 km kelionė užtrunka mažiausiai dvi dienas, ne vieną, kaip kai kurie mano. Tai fizika, ne logistika.
Planavimas prasideda gerokai prieš išvykstant. Reikia žinoti, ar keliuose nėra didelių remontų, ar nėra švenčių (pavyzdžiui, karnavalo Kelne – geriau apeiti). Naudojame kelias programas, bet patikimiausia yra pakalbėti su kolega, kuris važiavo tuo maršrutu prieš porą dienų. Žiniasklaida yra nepakeičiama.
Nutrūko stabdžio linija. Užsidegė žibintas. Vairuotojas pasijuto negerai. Tokie dalykai atsitinka. Svarbiausia – turėti patikimą tinklą remonto punktų ir gydytojų pakeliui. Mes turime sąrašą kontaktų nuo Briuselio iki Vilniaus. Tai neužima daug vietos telefone, bet gelbėja gyvybes ir laiką. Ir, žinoma, tu nedelsi, tu skambini klientui iškart ir informuoji apie situaciją. Jis vertins.
Planuokite viską. Ir tada planuokite, kad planas gali pasikeisti.
Štai keletas dalykų, apie kurius klausia beveik visi. Atsakysiu trumpai, nes jau daug kalbėjau.
Kiek užtrunka pervežimas iš Briuselio į Vilnių?
Apie 2-3 darbo dienas, jei viskas sklandžiai. Su LTL – plius 1-2 dienos.
Ar reikia muitinės deklaracijos?
Jei krovinys keliauja tik per ES šalis – ne, tik CMR ir komerciniai dokumentai. Bet jie vis tiek reikalingi muitinei patikrai.
Ką daryti, jei krovinys pažeistas?
Iškart, prieš pasirašant pristatymo dokumentą, pažymėkite visus defektus. Fotografuokite. Tik tada pasirašykite. Po to jau bus vėlu.
Ar galima sekti krovinį realiu laiku?
Taip, mes suteikiame sekimo nuorodą. Bet atminkite, kad gali būti 30-60 minučių vėlavimas dėl duomenų sinchronizavimo. Geriausias būdas – tiesioginis skambutis vairuotojui.
Kokius krovinius negalima vežti?
Pavojingus (ADR) be atitinkamų leidimų, gyvus gyvūnus be sertifikatų, draudžiamas prekes. Visada klauskite, jei nesate tikri.
Kas atsako už krovimą/iškrovimą?
Tai sutarties dalis. Dažniausiai siuntėjas atsako už pakrovimą, gavėjas – už iškrovimą. Bet mes galime tai padaryti už papildomą mokestį.
Kaip apskaičiuojama kaina?
Pagal tūrį, svorį, atstumą ir papildomas paslaugas. Visada prašykite išsamaus kainoraščio.
Ką daryti, jei siuntėjas vėluoja su pakrovimu?
Tai dažna problema. Mes turime "laukimo" valandų limitą (paprastai 2 val.). Po to imamas papildomas mokestis. Tai skatina visus laikytis grafiko.
Tikiuosi, kad šis tekstas buvo naudingas. Jis nėra išsamus vadovas, o greitesnis pokalbis su žmogumi, kuris tai daro kasdien. Svarbiausia – klauskite, būkite tikslūs dokumentuose ir nebijokite pasiteirauti, kai kažkas neaišku. Sėkmės su jūsų kroviniais iš Briuselio.
Užsakymas priimtas!
perskambinsime jums per 3 minutes
Klaida!
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, pabandykite vėliau.
Perskambinsime per 3 min į bet kurios šalies telefono numerį nemokamai.
į Belgiją (Lietuva - Belgija)
Kovo 04, trečiadienį, šiandien
Kovo 05, ketvirtadienį, rytoj
Kovo 06, penktadienį, poryt
iš Belgijos (Belgija - Lietuva)
Kovo 04, trečiadienį, šiandien
Kovo 05, ketvirtadienį, rytoj
Kovo 06, penktadienį, poryt