Tel. +370 606 04341
+32 2808 5604
Skambink kasdien 8-22 val.
Savaitės dienos |
Į Belgiją / iš Belgijos |
Į Briuselį / iš Briuselio |
| Pirmadienis | nuo 40€ / nuo 40€ | nuo 40€ / nuo 40€ |
| Antradienis | nuo 40€ / nuo 40€ | nuo 40€ / nuo 40€ |
| Trečiadienis | nuo 40€ / nuo 40€ | nuo 40€ / nuo 40€ |
| Ketvirtadienis | nuo 40€ / nuo 40€ | nuo 40€ / nuo 40€ |
| Penktadienis | nuo 40€ / nuo 40€ | nuo 40€ / nuo 40€ |
| Šeštadienis | nuo 40€ / nuo 40€ | nuo 40€ / nuo 40€ |
| Sekmadienis | nuo 40€ / nuo 40€ | nuo 40€ / nuo 40€ |
Žiūrėk, jei reikia nuvežti krovinį iš Kauno į Briuselį, tai nėra tik maršruto brėžinys žemėlapyje. Tai krūva popieriaus, neaiškios taisyklės prie sienos ir vienas kartelis su numeriu, kuris paskambino ryte ir pasakė, kad vairuotojas su gripu. Aš tai matau kasdien. Vieną dieną veži standartines paletes, kitą – kažkokią nestandartinę konstrukciją, kurią klientas pavadino „nesudėtinga“, bet ji netelpa į duris. Tai yra tas darbas. O pagrindinis klausimas, kurį girdžiu, yra ne „kiek kainuoja“, o „ar tikrai atvešite laiku ir be galvos skausmo“. Atsakymas: dažniausiai taip. Bet būna ir kitaip, ir apie tai irgi reikia kalbėti atvirai.
Viskas prasideda nuo paprasto skaičiavimo, bet čia niekas niekada nėra paprasta. Paimkime, pavyzdžiui, tuščią važiavimą. Sunkvežimį reikia grąžinti, o užpakalyje nerandi krovinio atgal. Šita sąskaita dažnai lieka mūsų, ne kliento, pusėje – tiesiog prisiimama kaip verslo dalis. O tada yra tie nemalonūs siurprizai. Kaip vieną kartą, kai krovinys buvo deklaruotas kaip „lengvas baldų detalas“, o tikrovėje tai buvo ketaus liejinių rinkinys, kuris pervertino masę ir sutriuškinino dokumentus. Tokie dalykai keičia visą logistikos planą akimirksniu.
Antverpeno uostas – tai be galo sudėtinga sistema. Vieną vasarų gavau skubų užsakymą: reikia per dvi dienas pristatyti spec. įrangą iš Vilniaus į vieną iš terminalų. Viskas buvo sutvarkyta: dokumentai, laikas, žmogus priimantis. Bet pasiekus vietą, paaiškėjo, kad gavėjo pavardė dokumentuose buvo klaidingai užrašyta (viena raidė!). Tai sukėlė valandų ilgą stabdymą, kol susitarėme su klientu ir terminalo administratoriumi. Krovinys buvo pristatytas, bet tą papildomą laiką ir nervus niekas neatsižvelgia į pradinę kainą. Tai yra tas pats "neapibrėžtumas", apie kurį niekas nemėgsta kalbėti, bet jis visada ten kažkur pasislėpęs.
O dėl tarpinių sustojimų – jie kartais būna būtini, nors ir neplanuoti. Pavyzdžiui, reikia patikrinti krovinio tvirtinimą po Lenkijos kelio dūžių (ten yra tokių atkarpų, po kurių viskas gali pasislinkti). Tai nėra įtraukta į jokį grafiką, bet tai yra atsakingo vežėjo pareiga. Kai kurie klientai tai supranta, kiti galvoja, kad mes tiesiog vėluojame. Tiesą sakant, dažniau būna atvirkščiai – mes skubame, kad kompensuotume tą laiką, praleistą patikrinant ar išsprendžiant tą pačią popierinę problemą.
Man atrodo, pusė visų galvos skausmų kyla iš čia. Žmonės mano, kad ES viduje viskas veikia automatiškai. Ir iš esmės taip ir yra, bet tik tada, kai visi langeliai užpildyti teisingai. Viena netiksliai nurodyta prekės kodų (HS kodų) grupė gali reikalauti papildomų paaiškinimų muitinėje, o tai – vėlavimą. Aš pats esu matęs, kaip supakuotas mašinų detalių siuntas buvo deklaruotos kaip „automobilių dalys“, bet be jokio konkretesnio aprašo. Muitininkai to nemėgsta. Jie nori detalumo. Ir jie turi teisę jo reikalauti, o mes tada skambiname klientui vidurnaktį, kad išsiaiškintume, kas ten tiksliai yra toje dėžėje numeris trys.
Pirmiausia – netikslus svoris ir matmenys. Antra – prekių aprašymas per bendrinis. Ir trečia – supainioti siuntėjo ir gavėjo duomenys (būna, kad įmonė siunčia pati sau į kitą šalį, bet užsakymą formuoja buhalterija, kuri nėra įsitikinusi, kuris jos padalinys yra oficialus gavėjas). Tai sukuria chaosą. Kartais paprasčiausiai trūksta vieno parašo ar antspaudo. Atrodo smulkmena, bet sustabdo visą procesą.
O dar būna tokių situacijų, kai krovinys jau pakeliui, o klientas paskambina ir sako: „Atsiprašau, ten toje pakuotėje yra dar viena maža dėžutė su mėginiais, jos nepaminėjome“. Ir tu jau turi koreguoti deklaraciją. Tai nėra tragedija, bet tai papildomas darbas, kuris turėtų būti atliktas anksčiau. Mes tai padarysime, bet tai įtakoja viską.
Nežvelk tik į kainą. Žiūrėk į tai, kaip su tavimi kalbasi. Jei žmogus ar kompanija iš karto žada „niekad problemų“, jie meluoja. Problemos atsiranda visada – svarbu, kaip jos sprendžiamos. Klausk apie konkretumus: kas bus jūsų kontaktinis asmuo kelyje? Kas spręs muitinės klausimus, jei jie kils naktį? Ar turite savo vairuotojus ar subkontraktuojate? Subkontraktavimas savaime nėra blogai, bet jis prideda papildomą grandį grandinėje, kuri gali nutrūkti.
Patarčiau atkreipti dėmesį į tai, ar jie klausia išankstinių klausimų. Normalus vežėjas pasidomės: koks tikslus krovinio pobūdis (net jei jis „bendras“), ar yra jautrūs medžiagos, ar reikės specialaus pakrovimo/iškrovimo įrenginio, ar gavėjas turi specifinius darbo laikus. Jei jų neklausia, vadinasi, jie viską sužinos jau pakeliui, ir tai blogai. Tai reiškia, kad visos problemos kris ant tavęs, kai krovinys jų fūroje.
Paprašyk pavyzdinių maršrutų ar atsiliepimų, bet ne tų, kurie kabo svetainėje. Geriau pasiklausk pažįstamų. Logistikos pasaulis yra gana mažas. Žmonės žino, kas ir kaip dirba. Taip pat nepamingi pasitikrinti ar vežėjas turi reikiamas licencijas (pvz., ECMT leidimus tarptautiniam vežimui) ir ar jo transporto priemonės yra reguliariai techniškai apžiūrimos. Tai nėra smulkmenos. Vieną kartą teko susidurti su konkurentu, kurio sunkvežimį muitinėje sustabdė dėl netvarkingų stabdžių – krovinis sėdėjo dvi paras. Klientas, žinoma, buvo nepatenkintas abiem.
Standartinė kaina susidaro iš kelių dalių: degalai, vairuotojo darbo užmokestis, mašinos nusidėvėjimas, mokesčiai, marža. Bet tada ateina kintamieji. Sezoniškumas – prieš Kalėdas kaina kyla, vasara taip pat. Kelio mokesčiai Vokietijoje, Belgijoje, Prancūzijoje. Dabartinė degalų kaina biržoje. Tuščio važiavimo rizika. Sudėtingo krovinio pakrovimo/iškrovimo išlaidos (jei reikia krano). Draudimas. Visą tai reikia įskaityti. Kai kurie siūlo itin pigiai – turi klausytis, iš kur jie „supjausto“ savikainą. Dažnai tai būna vairuotojo atlyginimas arba techninė transporto priemonės būklė.
Aš asmeniškai nemėgstu siūlyti „galutinės“ kainos per pirmą pokalbį. Geriau pasakyti: „Remiantis tuo, ką dabar sakote, tai būtų apytiksliai tiek. Bet norėčiau patikslinti keletą detalių, kad nebūtų netikėtumų“. Tai sąžiningiau. Kartais klientas išgirsta didesnį skaičių nei tikėjosi ir nusivyla, bet geriau taip, nei vėliau pridurti papildomus mokesčius už tai, ko jis nepranešė.
Čia yra pagrindiniai „užkandžiai“: laukimo mokestis, jei pakrovimas/iškrovimas užtrunka ilgiau nei sutarta (dažniausiai 2 valandos yra nemokamai). Muitinės brokero paslaugos, jei dokumentai paruošti netinkamai. Keičiantis maršrutui dėl aplinkybių (užtvarų, avarijų). Papildomas priekabos grąžinimas, jei krovinys nebuvo pilnas. Kaip to išvengti? Būti skaidriems iš abiejų pusių. Aš pasakau, kokios yra taisyklės dėl laukimo, o klientas informuoja, ar gavėjas gali priimti krovinį tik konkrečiu laiku. Tai bendradarbiavimas, o ne vienpusis paslaugų teikimas.
Viskas prasideda nuo tvirtinimo. Yra dešimtys būdų pritvirtinti krovinį, ir kiekvienas krovinys reikalauja savito. Medienos plokštės reikalauja vienokio tvirtinimo, stiklo paketai – visai kito. Geriausi vairuotojai tai žino. Blogiausi – naudoja tas pačias diržas viskam. O tada būna situacijų, kai krovinys atvažiuova su pažeidimais, nors išvažiavo tvarkingas. Dažniausia priežastis – netinkamas tvirtinimas arba staigus vairuotojo manevras vengiant avarijos. Draudimas yra būtinas, bet tai paskutinė gynybinė linija. Geriau užtikrinti, kad neliktų pritaikyti.
Standartinis CMR draudimas apima pagrindines rizikas, bet yra ribojimų. Pavyzdžiui, ypatingai jautrių prekių (meno kūrinių, aukštos technologijos įrangos) vertė gali būti nepadengta pilnai be papildomo poliso. Tai reikia aptarti atskirai. Taip pat, jei krovinys sugadintas dėl netinkamo pakavimo (tarkime, klientas pats supakavo ir pranešė, kad „viskas tvarko“), gali kilti ginčas dėl atsakomybės. Todėl visada patariu: jei krovinys yra vertingas arba jautrus, leiskite profesionalams ir supakuoti, ir užfiksuoti jo būklę prieš pakrovimą (nuotraukos, vaizdo įrašai). Tai apsaugo abi puses.
Prisimenu vieną kartą, kai vežėme labai brangius keramikos plokštes. Klientas patikėjo savo pakavimą. Mes papildomai pritvirtinome ir pasidarėme nuotraukas. Pakeliui įvyko nedidelė avarija (į mus atsitrenkė kitas automobilis). Be mūsų nuotraukų būtų buvę labai sunku įrodyti, kad plokštės buvo tinkamai pritvirtintos ir kad žala atsirado dėl smūgio, o ne dėl vibracijos. Tai išgelbėjo situaciją.
Kiekvienas miestas turi savo niuansus. Briuselis – tai daug siaurų gatvių, judėjimo apribojimų ir sunkvežimiams skirtų zonų, kurias lengva pažeisti. Net jei tavo navigacija rodo, kad galima važiuoti, vietos ženklai gali pasakyti kitaip. Antverpenas – uosto teritorija su savomis taisyklėmis ir dažnai būtinomis išankstinėmis registracijomis prieš įvažiuojant. O Gentas... ten yra senamiestis, kur įvažiuoti su ilguoju sunkvežimiu yra tikras iššūkis. Reikia žinoti tikslias pakrovimo aikštelių vietas arba turėti susitarimą su gavėju, kuris turi leidimą priimti didelę transporto priemonę.
Dažniausia klaida – planuoti maršrutą pagal paprastą GPS, neatsižvelgiant į transporto priemonės aukštį, svorį ar draudimus tam tikru paros metu. Mes dabar naudojame specializuotas logistikos programėles, kurios atsižvelgia į dalį šių parametrų, bet jos nėra nepriekaištingos. Visada reikia dvigubai patikrinti su žmogumi, kuris ten jau buvo. Žinių mainai tarp vairuotojų yra aukso vertės.
Belgijoje daugelis sandėlių dirba griežtai nuo 6 ar 7 ryto iki 4-5 popiet. Jei atvažiuoji po 16 val., krovinio greičiausiai nepriims. Tai reiškia, kad reikia tiksliai suderinti kelionės grafiką. Jei vairuotojas užsitrina prie sienos arba patenka į spūstis, jis gali paveluoti ir praleisti langą. Tada tekti nakvoti ir mokėti už parkingą, o pristatymas atidedamas kitai dienai. Tai papildomos sąnaudos. Todėl mes visada planuojame su laiko rezervu. Kartais netgi siūlome pristatyti vakare ir palikti krovinį saugioje vietoje arba pas partnerį, kad ryte jį būtų galima nedelsiant iškrauti. Tai reikalauja papildomo susitarimo, bet dažnai apsimoka.
Standartiškai – nuo 2 iki 4 dienų, priklausomai nuo krovinio paruošimo ir muitinės. Sudėtingesniems kroviniams ar specialiems maršrutams gali užtrukti ir savaitę. Visada sakau: geriau pasakyti ilgesnį terminą ir atvežti anksčiau, nei pažadėti greitai ir pavėluoti.
Kadangi abi šalys yra ES, muitinės formalumų kelionės metuje paprastai nėra. Tačiau vis tiek reikia komercinės sąskaitos faktūros, vežimo dokumentų (CMR) ir galbūt kitų specifinių dokumentų (pvz., sveikatos pažymėjimų maistui). Tai nėra „muitinė“, bet tai yra privaloma prekybos dokumentacija.
Pirmiausia – susisiekti su savo logistiku arba dispečeriu. Jis turėtų žinoti tikslią transporto priemonės vietą ir priežastį. Dažniausios priežastys: oro sąlygos, kelių remontas, avarijos arba dokumentų problemos sienoje. Mes stengiamės informuoti proaktyviai, bet ne visada pavyksta greitai paskambinti (pvz., vairuotojas važiuoja per Vokietijos autobaną ir negali atsiliepti).
Pagal tūrį (kubinius metrus) arba svorį (tonas) – imama didesnė vertė. Tada pridedamas degalų priedas, kelio mokesčiai, o jei krovinys reikalauja specialios priežiūros – ir papildomas mokestis. Galiausiai – marža. Visada prašykite išskaičiuotos kainos, kad matytumėte, iš ko ji susideda.
Taip, bet tai visiškai kitoks reikalas. Reikalingi specialūs leidimai (ADR), tinkamai pažymėta transporto priemonė, apmokytas vairuotojas ir iš anksto suderintas maršrutas. Kainą įtakoja labai stipriai. Šiuo atveju nekainuokite patys – kreipkitės į specialistus.
Paprastai pakrauna siuntėjas, o iškrauna gavėjas. Jei reikia mūsų pagalbos (turime vairuotoją su rankų krūva), tai yra papildoma paslauga, kuri turi būti sutarta iš anksto. Taip pat galime organizuoti krautuvus vietoje.
Viską, kas telpa į sunkvežimį ar priekabą: nuo standartinių paletinių krovinių, statybinių medžiagų, mašinų dalių iki baldų, reklamos stendų ir net gyvų augalų (su reikiamais dokumentais). Kiekvienas krovinys yra unikalus.
Taip, dažniausiai galime pateikti transporto priemonės buvimo vietą per GPS sekimą realiu laiku arba reguliariai atnaujinamą žemėlapį. Tačiau reikia turėti omenyje, kad dėl techninių priežasčių ar ryšio trūkumo kai kuriuose regionuose sekimas gali būti ne visiškai tikslus arba vėluojantis. Mes informuojame apie svarbius etapus – išvykimą, pervažiavimą sieną, pristatymą.
Galų gale, viskas susiveda į pasitikėjimą ir komunikaciją. Žmogus, kuriam pavedi savo prekes, turi suprasti tavo verslą ir jo rizikas. O tu turi suprasti jo galimybes ir ribas. Jei abi pusės kalba atvirai apie tai, kas gali nutikt (ir nutinka), bendradarbiavimas vyksta sklandžiai. Net ir tada, kai kažkas nutinka ne pagal planą, jį galima išspręsti kartu, o ne kaltinant vienas kitą. Tai yra pagrindinė mintis, kurią per daugelį metų išmokau dirbdamas šiame Lietuva-Belgija maršrute.
Užsakymas priimtas!
perskambinsime jums per 3 minutes
Klaida!
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, pabandykite vėliau.
Perskambinsime per 3 min į bet kurios šalies telefono numerį nemokamai.
į Belgiją (Lietuva - Belgija)
Kovo 04, trečiadienį, šiandien
Kovo 05, ketvirtadienį, rytoj
Kovo 06, penktadienį, poryt
iš Belgijos (Belgija - Lietuva)
Kovo 04, trečiadienį, šiandien
Kovo 05, ketvirtadienį, rytoj
Kovo 06, penktadienį, poryt