Tel. +370 606 04341
+32 2808 5604
Skambink kasdien 8-22 val.
Savaitės dienos |
Į Belgiją / iš Belgijos |
Į Briuselį / iš Briuselio |
| Pirmadienis | nuo 40€ / nuo 40€ | nuo 40€ / nuo 40€ |
| Antradienis | nuo 40€ / nuo 40€ | nuo 40€ / nuo 40€ |
| Trečiadienis | nuo 40€ / nuo 40€ | nuo 40€ / nuo 40€ |
| Ketvirtadienis | nuo 40€ / nuo 40€ | nuo 40€ / nuo 40€ |
| Penktadienis | nuo 40€ / nuo 40€ | nuo 40€ / nuo 40€ |
| Šeštadienis | nuo 40€ / nuo 40€ | nuo 40€ / nuo 40€ |
| Sekmadienis | nuo 40€ / nuo 40€ | nuo 40€ / nuo 40€ |
Žiūriu į tavo žinutę. Tu, turbūt, verslininkas arba dirbi su prekėmis, ir reikia kažką atvežti iš Belgijos. Greičiausiai, ne pirmą kartą girdi apie pervežimus, bet su konkrečia šalimi – Belgija – galbūt dar neteko susidurti. Aš tai darau kasdien. Ir ne viskas čia taip gražu, kaip skamba reklamose. Pabandysiu papasakoti taip, kaip paaiškinčiau žmogui, kuris skambina man tiesiai. Be visų tų „mes teikiame aukščiausios kokybės paslaugas“. Tiesiog iš patirties.
Maršrutas ne iš tuščio. Belgija – tai ne tik šokoladas ir alus. Tai didelis logistikos centras Europoje, ypač Antverpeno ir Briuselio regionai. Ten susikrauna visko: pramoninių detalių, chemijos, maisto produktų, specialios įrangos. O Lietuvoje to reikia. Tai sudaro paklausą. Bet čia ir prasideda visi tie niuansai, kuriuos supranti tik pravažiavęs tą kelią dešimtis kartų. Arba susidūręs su problema.
Dažniausiai veža ne vienetines siuntas, o pakuotes. Pramoninę įrangą, statybines medžiagas, plastikus. Labai daug specializuotų prekių, kurioms reikia specialaus tvirtinimo. Kartais atrodo, kad siuntėjas pakuoja viską kaip paklauso – bet tai dažnai būna netinkamai. Vieną kartą krautuvas atvėrė duris, o iš vidų išvirtė dėžės su elektronika, nes buvo pritvirtintos viena juosta per vidurį. Visą dieną teko sutvarkyti.
Kelias per Vokietiją ir Lenkiją yra standartas. Atrodo paprasta. Bet kiekviena šalis turi savo kelio kokybę, savo postus, savo inspekcijas. Vokietijoje būna daug darbo, ypač jei vairuotojas viršija leistiną darbo laiką – jie labai griežti. O Lenkijoje keliai... Na, žinai. Tai vežimo laikas gali labai svyruoti. Skaičiuoji, kad atveš per 3 dienas, o realiai gaunasi 4 ar 5. Dėl milžiniškų kamščių prie sienos ar tiesiog dėl remonto. Tai nėra išimtis, tai dalis proceso.
Čia daug kas klysta iš pirmo žvilgsnio. Mano patarimas – nedaryk prielaidų. Net jei tau atrodo, kad viskas aišku. Pirmiausia, reikia tiksliai žinoti, KĄ veži. Ne tiesiog „dėžes“, o ką konkrečiai. Kodėl? Nes nuo to priklauso, kokį transportą užsakysi, ar reikės specialios temperatūros, ar krovinys yra pavojingas (net jei tik šiek tiek). Vieną kartą klientas sakė, veža „pramonines detales“. Išėmėme, kad tai metalas. Atvažiavus į pakrovimo vietą, paaiškėjo, kad tai yra didelės medžio drožlių plokštės, kurios sveria mažai, bet užima visą priekabą. Reikėjo keisti transporto tipą paskutinę akimirką, o tai – papildomos išlaidos.
Dokumentai. Nuobodus dalykas, bet čia gali būti didžiausia galvą skaudanti vieta. Invosas, pakavimo sąrašas, muitinės deklaracija – turi visiškai sutapti. Belgai yra labai pedantiški dėl prekių aprašymo. Jei parašysi „mechaninės dalys“, o muitinėje norės žinoti, iš ko pagamintos (plienas, aliuminis), gali užstrigti. Ir tada lauki papildomų paaiškinimų, o krovinys stovi sandėlyje, kaupiasi dempingas. Tai yra reali situacija, kuri kartojasi. Geriau per daug informacijos, nei per mažai. (Tai iš principo galioja visur).
Kaip jau minėjau, pakuotė dažnai būna problema. Siuntėjui svarbu greitai ir pigiai supakuoti. O mums – kad atvažiuotų saugiai. Ypač jei veži tūrinį, bet lengvą krovinį. Jis turi būti pritvirtintas ne tik nuo šonų, bet ir iš viršaus, kad nekiltų. Nedažnai, bet pasitaiko, kad krovinys atvažiuoja su pažeidimais būtent dėl blogo pritvirtinimo viduje. Tai ne visada transporto įmonės kaltė. Dažnai – siuntėjo. Bet ginčytis tenka mums su klientu.
Čia klausimas pinigų ir laiko. Pilnas krovinis (FTL) – tu moki už visą priekabą, net jei ji neužpildyta iki krašto. Tai brangiau, bet greičiau, nes mašina važiuoja tiesiai nuo A iki B. Dalinė siunta (LTL) – dalinasi vietą su kitų klientų kroviniais. Tai pigiau, bet ilgiau. Ir čia yra tas „netobulumas“. Kartais dalinė siunta užstringa, nes reikia sulaukti, kol surinks pilną priekabą kitame terminale. Gali atrodyti, kad krovinys „dingo“ kelias dienas. Sekimo sistemoje rodo, kad jis sandėlyje. Tai normalu, bet nervina. Reikia būti tam pasiruošus.
Trumpai tariant, jei laikas – pinigai, imk FTL. Jei nori sutaupyti ir gali palaukti savaitę ilgiau – LTL geras variantas.
Privalumas – kontrolė. Viena mašina, vienas vairuotojas, tiesioginis maršrutas. Mažiau perkrovimų, mažiau pažeidimo rizikos. Trūkumas – kaina. Taip pat, jei krovinys neužpildo visos vietos, moki už oro. Ir dar vienas dalykas: jei vairuotojas suserga ar su mašina problema, alternatyvos nėra. Visas tavo krovinys stovi. Taip yra nutikę. Nelaimingas atsitikimas, bet įvyksta.
Logistika čia sudėtingesnė. Krovinys keliauja iš terminalo į terminalą, persikraunama. Kiekvienas lietimas – papildoma rizika. Bet jei turi mažai prekių, tai vienintelis ekonomiškas būdas. Svarbiausia – aiškiai sutarti apie terminus. Jie nebus tikslūs. Geriau sakyti „apie 7-10 darbo dienų“ nei „tiksliai per 5“. Nes tada nekils nesusipratimų. Aš asmeniškai visada klientui perspėju apie galimus 1-2 dienų vėlavimus šiuo atveju. Geriau nustebinti gerai, nei blogai.
Na, o dabar apie tai, ką daugelis bijo. Muitinė. Nuo 2021 metų, vežant iš Belgijos (ES) į Lietuvą (ES), muitų nėra. Tai lengva vieta. Bet! Vis tiek reikia muitinės deklaracijos. Prekių aprašymo, kodus, vertę. Jei krovinys viršija tam tikrą vertę (kuri priklauso nuo prekių tipo), gali tekti mokėti PVM. Tai jau ne muitas, o mokesčiai. Dažniausia klaida – neteisingai nurodyta prekių vertė ar paskirtis. Jei nurodai, kad prekės yra komerciniam naudojimui, o vėliau paaiškėja, kad asmeniniam, kyla problemų. Arba atvirkščiai. Sunku patikėti, bet žmonės to nesupranta iš karto. Manau, tai vienas iš tų dalykų.
PVM klausimas gali būti keblus. Jei esi PVM mokėtojas Lietuvoje, tu gali susikurti procedūrą, kai PVM moki ne Belgijoje, o Lietuvoje. Tai vadinama atidėtuoju PVM. Tai sutaupo laiko ir pinigų ties siena. Bet tam reikia būti užsiregistravusiam tam tikrose sistemose. Jei tuo neužsiimi kasdien, gali atrodyti kaip kinų kalba. Dažniausiai klientai palieka šį darbą mums arba savo brokeriui. Svarbiausia – turėti visus dokumentus, kad būtų aišku, kas, kur ir kaip deklaruojama. Nes muitinėje nėra laiko aiškintis.
Kainos šoktelėja kaip bepročio. Priklauso nuo kuro kainos, nuo sezoniškumo (prieš Kalėdas viskas brangsta), nuo paklausos tam tikru maršrutu. Gali skambinti trims įmonėms ir gauti tris visiškai skirtingas kainas už tą patį krovinį. Kodėl? Viena įmonė turi tuščią grįžtamąją mašiną į Lietuvą ir ims pigiau. Kita veža pilną priekabą ir tavo krovinį gali „prikabinti“ kaip papildomą, taip pat pigiau. Trečia – specializuota įmonė, kuri vežia tik tam tikrą rūšį, ji brangiau, bet turi geresnę įrangą. Klausk ne tik „kiek kainuoja“, bet ir „kodėl tiek“. Ir visada prašyk išsamios sąmatos, kurioje išskaidytos visos paslaugos: transportas, dokumentai, draudimas, galimos papildomos išlaidos. Nes „galimos“ dažnai tampa realiomis.
Trumpas pavyzdys iš gyvenimo: klientas gavo sąmatą su labai žema kaina. Džiaugėsi. Bet sąmatoje mažomis raidėmis buvo pažymėta, kad krovinio pakrovimas ir iškrovimas negali viršyti 2 valandų. O jo siuntėjas pakraunė 4 valandas. Iškilo papildomas mokestis 100 eurų per valandą. Galų gale išėjo brangiau, nei konkurentų pasiūlymas. Moralas – skaityk smulkiąją druką. Arba klausk, kas joje gali būti.
Į kainą paprastai įeina: pagrindinis transportas (pagal kilometrus arba toną), kuro priemoka (dabar beveik visada), mokesčiai už kelius (vignettes), muitinės brokerio paslaugos (jei reikia), draudimas (paprastai pagrindinis, bet ne visada pilnas). Į kainą NEĮEINA: dempingas už laikymą sandėlyje (jei vėluoji atsiimti ar siųsti), papildomas krautuvų darbas (jei reikia specialios technikos), papildomos pakuotės ar tvirtinimo priemonės, mokesčiai (PVM, akcizai). Šitą reikia aiškiai atskirti.
Pagal mano patirtį, klaidos kyla ne iš blogų ketinimų, o iš nekomunikavimo. Viena šalis kažko nepasakė, kita kažko nepaklausė. Sudėk viską į vieną dokumentą – el. laišką, sutartį, užsakymą. Net jei kalbėjai telefonu, parašyk trumpą santrauką: „Kaip susitarėme, krovinys X, pakraunama Y datą, adresu Z, su šiais dokumentais“. Tai gelbėja nervus. Antra – visada turėk atsarginį planą. O kas, jei vairuotojas užsiknisa? O kas, jei dokumentai neatvyksta laiku? Turėk kontaktą ne tik su dispečeriu, bet ir su vairuotoju tiesiogiai (dažniausiai galima). Ir trečia – būk kantrus. Logistika yra gyvas organizmas, kuriame viskas gali pasikeisti. Kartais reikia tiesiog laukti. Aš pats ne kartą esu laukęs prie telefono, kol išsiaiškins, kas nutiko su viena dėže, kuri „dingo“ terminale. Dažniausiai ji tiesiog buvo užrakinta neteisingoje vietoje.
Nustok galvoti apie vežėją kaip apie bevardį įmonės padalinį. Tai žmogus, kuris sėdi vairuotojo kabinoje 10 valandų. Jei su juo bendrauji pagarbiai ir aiškiai, viskas vyks sklandžiau. Pateik tikslų adresą su pašto kodu, nurodyk, ar yra apsunkintas įvažiavimas, ar reikia specialaus leidimo. Paskambink prieš atvykstant. Tai nėra jo darbas – tai tavo interesas, kad krovinys būtų paimtas ar išleistas greitai. Vieną kartą vairuotojas prastovėjė 4 valandas, nes gavėjo sandėlyje niekas nežinojo apie atvykstantį krovinį. O klientas manė, kad „jie jau žino“. Nežinojo.
Beveik visi vežėjai turi bazinį draudimą pagal Konvenciją (CMR). Bet jo suma dažnai būna ribota, pagal svorį. Jei veži brangų, bet lengvą krovinį (pvz., elektroniką), šio draudimo gali nepakakti. Visada klausk, kokia yra draudimo suma VIENAI SIUNTAI. Jei nepakanka – imk papildomą draudimą. Tai kainuoja, bet gali išgelbėti. Ir atsimink: jei krovinys pažeistas, tu turi tai fiksuoti IŠ KARTO, dar prieš pasirašant gavimo dokumentus. Padaryk nuotraukas, parašyk pastabą vairuotojo dokumentuose. Jei pasirašysi „gavau be priekaištų“, vėliau nieko neįrodysi. Tai yra labai svarbu.
Ką daryti, jei kažkas nutinka? Skambini savo kontaktu įmonėje. Bet čia yra vienas niuansas: darbo laikas. Daugelis logistikos įmonių dirba 8-17. O krovinys važiuoja naktį, savaitgaliais. Turėk telefono numerį, kuriuo galima paskambinti ir ne darbo metu (dispečerio, koordinatoriaus). Jei to nėra, tu esi atkirstas nuo informacijos. Aš savo klientams visada duodu mobilųjį, jei krovinys yra kelyje. Nes suprantu, kad nerimas yra didžiausias priešas. Nors kartais aš pats nežinau, kas atsitiko – tiesiog laukiu atsakymo iš vairuotojo ar terminalo. Tai taip pat būna. Svarbiausia – nepanikuoti ir sistemingai ieškoti sprendimo.
Dabar daugelis suteikia GPS sekimą realiu laiku. Tai puiku. Bet ne visada tai yra 100% tikslu. Kartais signalas dingsta tunelyje ar užklysta. Kartais sistema atnaujinama su vėlavimu. Jei matai, kad mašina stovi valandą, tai nebūtinai reiškia avariją. Gali būti, kad vairuotojas valgo ar miega (jis turi tam teisę). Sekimas yra puiki priemonė ramybei, bet nereikia jo fetišizuoti ir skambinti kas 30 minučių, jei taškelis nejuda. Na, nebent jis nejuda 8 valandas. Tada jau skambink.
Čia surinkau klausimus, kuriuos klausia beveik visi. Atsakymai bus trumpi, nes dažniausiai žmonės nori tik esmės.
Kiek laiko trunka pervežimas iš Belgijos į Lietuvą?
Pilnam kroviniui – 2-4 darbo dienos. Dalinei siuntai – 5-10 darbo dienų. Viskas priklauso nuo maršruto ir krovinio surinkimo.
Ar reikia muitinės dokumentų vežant iš Belgijos?
Muitų nereikia, bet muitinės deklaracijos – taip. Visada.
Ką daryti, jei krovinys vėluoja?
Pirmiausia – susisiekti su vežėju. Dažna priežastis – sienos kamščiai ar techninės problemos. Reikia išsiaiškinti naują prognozę.
Kaip apskaičiuojama kaina už dalinę siuntą?
Pagal tūrį (kubinius metrus) arba svorį – kas yra didesnė vertė. Tai vadinama „chargeable weight“.
Ar galiu vežti asmeninius daiktus?
Galite, bet jie turi būti deklaruoti. Ir tai negali būti verslo krovinio dalis – kitaip kils mokesčių klausimai.
Kas atsitinka, jei krovinys pažeistas?
Iškart fikuojate gavimo dokumentuose, darote nuotraukas. Tik tada kreipiatės į vežėją dėl draudimo išmokos.
Kokius dokumentus turi pateikti siuntėjas?
Komercinę sąskaitą-faktūrą (invoice), pakavimo sąrašą (packing list), ir, jei reikia, kilmės sertifikatą.
Ar reikia specialaus leidimo krovinio pakrovimui Belgijoje?
Dažniausiai ne, jei tai įprastas sandėlis. Bet jei krovinys yra pavojingas arba reikia specialios prieigos – gali tekti informuoti iš anksto.
Ką reiškia terminas „laisvas laivas“ (FCA) sutartyje?
Tai reiškia, kad tavo atsakomybė (ir rizika) už krovinį baigiasi, kai jį atiduodi vežėjui nurodytame pakrovimo adrese. Po to atsako jis.
Kodėl galutinė kaina skiriasi nuo sąmatos?
Dažniausiai dėl papildomų paslaugų, kurių neplanavote: papildomo krautuvų laiko, dempingo, kelių mokesčių, kurie nebuvo įskaityti.
Pagrindinis dalykas, kurį noriu, kad atsimintum – tai nėra tik paslauga, tai bendradarbiavimas. Jei tu manai apie tai kaip apie bendrą darbą su žmogumi, kuris tavo krovinį gabeną, viskas vyks daug sklandžiau. Klausk, aiškinkis, būk pasirengęs, kad ne viskas vyks pagal tobulą planą. Turėk visus dokumentus po ranka, turėk atsarginį kontaktą, suprask, už ką moki ir kas gali papildomai kainuoti. Ir pasirink vežėją ne tik pagal kainą, bet ir pagal tai, ar jis atrodo kaip žmogus, su kuriuo gali kalbėtis, kai kils klausimų. Nes jie kils. Tikrai. Aš dirbu šitoje srityje ilgai ir galiu pasakyti, kad sklandžios kelionės yra rezultatas geros komunikacijos, o ne laimės. Sėkmės su tavo kroviniais. Jei turi klausimų, žinai, kur rasti.
Užsakymas priimtas!
perskambinsime jums per 3 minutes
Klaida!
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, pabandykite vėliau.
Perskambinsime per 3 min į bet kurios šalies telefono numerį nemokamai.
į Belgiją (Lietuva - Belgija)
Kovo 04, trečiadienį, šiandien
Kovo 05, ketvirtadienį, rytoj
Kovo 06, penktadienį, poryt
iš Belgijos (Belgija - Lietuva)
Kovo 04, trečiadienį, šiandien
Kovo 05, ketvirtadienį, rytoj
Kovo 06, penktadienį, poryt